velnysta

velnystà sf. (2) NdŽ 1. žr. velnystė 4: Matau, velnysta darosi, kad svetimas sutaria su mano gulova J. 2. velniškumas, bjaurumas: Iš stačiūkystos ar iš velnỹstos taip žodžiais svaidos Krš. 3. scom. kas netikęs, bjaurybė, nenaudėlis: Palauk tu man, velnỹsta, aš tau parodysiu! Jnš. Ta velnystà (karvė) neria ir neria į javus Jnš. Tie velnỹstos (viščiukai) sulindo į gryčią – lesink dabar Sml. Štiš, štiš, pasiutėle, – baidė svetimą vištą… – Juozuk, nevėkšla, vyk šalin tą rudą velnystą J.Avyž. O kad niekas nesulauktų, kad aš nuo tų velnystų imčiau dovaną BsMtII193(Pn).